„Makbeto“ konfliktas – ne pirmas: seksualinio priekabiavimo byla ir pasitraukę vadovai

Vertė „permiegoti“, grasino atleisti iš darbo

2015 m. spalio mėnesį teatrui pradėjęs vadovauti Linas Marijus Zaikauskas buvo atleistas iš pareigų, kai kilo skandalas dėl galimo seksualinio priekabiavimo prie aktorės.

L. M. Zaikauską seksualiniu priekabiavimu apkaltino aktorė Erika Račkytė. Ji repetavo L. M. Zaikausko režisuotame spektaklyje „Mergaitės svajonė“. Aktorė nurodė, kad per repeticijas J. Miltinio dramos teatro vadovas ne kartą jai minėjo, jog po spektaklio premjeros ji turės su juo „permiegoti“, tokiu būdu atsidėkodama už repeticijas.

 Linas Marijus Zaikauskas | I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasak E. Račkytės, L. M. Zaikauskas jai sakė, kad tik turėdama lytinių santykių su juo ji bus žvaigždė, jei ne, bus priversta išeiti iš darbo.

Aktorės tvirtinimu, 2017 m. kovo 13 dieną apie 18.30 val. prieš repeticiją vadovas pasakė: „ateik čia“, suėmė ją už veido ir pradėjo bučiuoti per prievartą, liepė jai išsižioti. Kaip teigė E. Račkytė, tą pačią dieną po repeticijos jis išjungė šviesą, vėl suėmė ją už veido ir pradėjo bučiuoti per prievartą.

Nors buvęs teatro vadovas kaltinimus neigė ir vadino šmeižtu, teismo jis buvo pripažintas kaltu. Jam buvo skirtas 44 parų areštas, o nukentėjusiai aktorei L. M. Zaikauskas turėjo atlyginti 3 000 eurų siekiančią neturtinę žalą.

Prieš spektaklio premjerą pasitraukė meno vadovas

2019 metais teatro vardas skambėjo ir dėl spektaklio „Mūsiškiai“. Prieš pat spektaklio, sukurto pagal kontroversiškai vertinamo lenkų dramaturgo Michało Walczako pjesę, parašytą remiantis Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“, premjerą pasitraukė tuometis meno vadovas Andrius Jevsejevas.

Be to, amerikiečių menininkas Aaronas Kahnas teigė, kad teatras pasisavino jo idėją statyti spektaklį pagal „Mūsiškius“. Jis buvo pašalintas iš projekto, o režisūra perduota Artūrui Areimai.

Tą kartą kultūros ministras paskyrė laikinai eiti meno vadovo pareigas Antaną Venckų.

 Andrius Jevsejevas

Įtampą bandė išsklaidyti net politikai

Dar prieš dešimtmetį J. Miltinio dramos teatre tvyrojo panaši įtampa. 2015-aisiais dėl užsitęsusių konfliktų tarp teatro vadovybės ir dalies aktorių į Panevėžį atvyko net Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai. Aktorių profsąjungos pirmininkas Vytautas Kupšys kritikavo direktoriaus Romualdo Vikšraičio vadovavimą, teigė, kad kolektyvinė sutartis nepasirašyta jau metus, o meno tarybai trūksta profesionalumo.

Tada teatro vadovas kaltinimus atmetė ir tikino turintis aiškią teatro viziją. Įsikišę politikai problemą įvardijo paprasčiau – tai esą elementarios administravimo ir vadybos bėdos ir tarpusavio nesusikalbėjimas.

Lozoraitis: J. Miltinio dramos teatro istorija – platesnės valstybinių teatrų problemos atspindys

Portalui LRT.lt situaciją komentavęs kultūros žurnalistas ir teatro kritikas Julijus Lozoraitis teigia, kad vis į dienos šviesą išlendantys nesutarimai yra platesnės valstybinių teatrų problemos atspindys. Vertindamas situaciją, kai buvo atšaukti spektaklio „Makbetas“ rodymai, jis teigia, kad iš repertuaro išbrauktas spektaklis savaime nėra išskirtinis įvykis teatro gyvenime.

„Teatras apskritai yra daug emocijų kelianti vieta, aktoriai yra labai ambicingi žmonės ir mažai kas teatruose vyksta šalta nosimi, kai sprendžiami kūrybos, vaidybos, sutarčių, atlyginimų ir kiti klausimai“, – sako J. Lozoraitis.

Kritikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu J. Miltinio dramos teatras išgyvena kūrybinį pakilimą. „Keista, kad panašūs skandalai krečia Panevėžio J. Miltinio dramos teatrą, kai jis dabar yra ant bangos“, – teigia jis ir primena apie spektaklio „Priešinimosi melancholija“ apdovanojimus ir aktoriui Albinui Kėleriui skirtą Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Julijus Lozoraitis

Vis dėlto, pasak J. Lozoraičio, dabartinis konfliktas iškelia kur kas platesnį klausimą – ar dabartinė valstybinių teatrų sistema atitinka pasikeitusią aktorių darbo realybę.

„Manau, kad čia yra sisteminė problema, o ne vien atskirų asmenų konfliktas“, – sako jis.

Jo teigimu, ypač sudėtingoje padėtyje atsiduria regionų teatrai, kurie turi konkuruoti dėl aktorių su sostinės scenomis, kino gamyba, televizija ir komerciniais projektais.

„Periferijos teatrams sunku arba tiesiog neįmanoma konkuruoti su visa ta komercine terpe“, – teigia kritikas. Jo manymu, kol nebus aiškiau atskirtos aktorių veiklos sritys, panašių konfliktų gali kilti ir ateityje.

J. Lozoraitis kritikuoja ir tradicinį valstybinių teatrų valdymo modelį. Pasak jo, teatro vadovui suteikiama pernelyg daug galios, o tokia sistema šiandien jau nebeatitinka teatro bendruomenės poreikių.

Manau, kad čia yra sisteminė problema, o ne vien atskirų asmenų konfliktas.

J. Lozoraitis

„Toji susiklosčiusi valstybiniuose teatruose tvarka, kad teatro vadovas yra tarsi visko teatre šeimininkas – tiek kūrybos, tiek teritorijos ir ūkio, tiek darbuotojų ir etatinių aktorių gyvenimo, yra akivaizdžiai pasenusi ir nebeveikia“, – sako J. Lozoraitis.

Antanas Venckus

Vertindamas J. Miltinio dramos teatro vadovo A. Venckaus darbą, kritikas pabrėžia jį pažįstantis daug metų. „Žinau pono Antano vadovavimo stilių, jis yra kiek senoviškas, bet iki šiol pasiteisino, kad ir kur ponas Antanas bevadovautų teatrams – ar Šiauliuose, ar Panevėžyje“, – teigia jis. Vis dėlto, pasak J. Lozoraičio, vadovo sprendimų priėmimo maniera priimtina ne visiems.

Kritiko vertinimu, dabartinė situacija turėtų paskatinti iš naujo diskutuoti apie valstybinių teatrų reformą. Jo teigimu, pokyčius turėtų inicijuoti ne vien Kultūros ministerija, bet ir patys teatro profesionalai.