Rugsėjo pabaiga Lietuvoje buvo neeilinė. Visoje šalyje kaukė pratybų sirenos, kainos ir toliau kilo greičiau, nei tikėtasi, prieš savaitgalį Vilniuje kaito aistros dėl migracijos, o užsienio lietuviams Seime vėl įžiebta viltis išsaugoti pilietybę. Trumpai ir aiškiai – apie tai, kuo gyveno Lietuva.

Kainos kyla greičiau, nei tikėtasi

Brangimas Lietuvoje nerimsta. Pirminiais duomenimis, rugsėjį kainos buvo 6,1 proc. didesnės nei prieš metus, o vien per mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, pakilo 0,9 proc. Tai gerokai daugiau, nei prognozuota metų pradžioje.

Labiausiai brangimą žmonės jaučia ruošdamiesi šildymo sezonui. Rugpjūtį būstas, vanduo, elektra, dujos ir kuras per mėnesį pabrango 1 proc., o daugiausia prie to prisidėjo skystasis kuras, medienos granulės ir briketai. Tie, kas namus šildo patys, šią žiemą kišenėje tai pajus.

Prasidėjo šildymo sezonas, bet radiatoriai ne visur šyla

Šiemet pirmą kartą galioja nauja tvarka. Anksčiau šildymo sezono pradžią skelbdavo savivaldybės, o dabar, birželį Seimui pakeitus įstatymą, sezonas visada prasideda spalio 1-ąją ir baigiasi balandžio 30-ąją.

Tačiau tai nereiškia, kad visur iš karto pasidarė šilta. Šilumos tiekėjų teigimu, šiluma bus tiekiama tik pastatams su automatizuotais šilumos punktais ir tik tada, kai atšals orai. Tokie punktai jau įrengti daugiau nei 85 proc. pastatų, o dėl likusių sprendimą, kaip ir anksčiau, priims savivaldybė.

Valstybė tikrina, ar pasirengusi krizei

Nuo rugsėjo 25 iki spalio 3 dienos vyksta didžiausios metų mobilizacijos sistemos pratybos „Vyčio skliautas 2026“. Jose dalyvauja apie 150 institucijų, 3000 tarnautojų, pareigūnų ir savivaldybių darbuotojų bei apie tūkstantį savanorių.

Daugiausia žmonių pratybas pajuto antradienį, rugsėjo 29-ąją: tądien buvo bandomos perspėjimo sistemos – sirenos, žinutės į telefonus ir programėlė LT72. Šiais metais pratybose atsirado ir naujovių. Pirmą kartą aktyvuotas valstybės rezervas, o kartu su Lenkijos kolegomis tikrinama, kaip žmonės galėtų būti evakuojami per sieną. Kai kuriose savivaldybėse savanoriai autobusais buvo išvežti į kitas savivaldybes: taip pirmą kartą praktiškai išbandytas šiemet patvirtintas valstybinis gyventojų evakavimo planas.

Migracija tapo karščiausia vidaus politikos tema

Šeštadienį, spalio 3-iąją, Vilniaus centras gali būti neramus: mieste suplanuoti net trys mitingai dėl migracijos. Prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, vyks protestas prieš rasizmą ir migrantų persekiojimą. Vinco Kudirkos aikštėje Nacionalinis susivienijimas rengia mitingą prieš masinę imigraciją, o kitoje gatvės pusėje vyks jam oponuojantis kontrprotestas.

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica sako, kad protestas nukreiptas ne prieš kurią nors bendruomenę, o prieš valdžios sprendimus. Jo šalininkai nori griežtesnio nusikaltusių užsieniečių deportavimo ir aiškesnių taisyklių dėl migrantų įdarbinimo bei jų skaičiaus. Kita pusė pasisako prieš ksenofobiją ir ragina gerinti migrantų bei pabėgėlių integraciją, apgyvendinimą ir šeimų susijungimo sąlygas.

Valdžia ruošiasi galimiems neramumams: protestų vietose budės daugiau nei 200 policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pripažįsta, kad vienu metu vykstantys mitingai už ir prieš imigraciją kelia eskalacijos riziką.

Biudžetas: kas laukia kitais metais

Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė darbą pradėjo liepos 14 dieną, o šį rudenį turi pateikti pirmąjį savo biudžetą – 2027 metų. Daugeliui žmonių svarbi žinia apie pensijas. Premjeras sako, kad radikalių sprendimų dėl antrosios pensijų pakopos neplanuojama, o valstybės paskata, lygi 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio, numatyta ir 2027 metų biudžete.

Tačiau valdančiųjų gretose nuomonės skiriasi: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas anksčiau ketino siūlyti šios paskatos atsisakyti. Dėl gynybos išlaidų sutarimo daugiau: premjeras patikino, kad Lietuva ir kitais metais liks tarp NATO valstybių, gynybai skiriančių ne mažiau kaip 5 proc. BVP.

Teisė: griežtesnė vaikų apsauga

Vyriausybė šią savaitę iš esmės pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms dėl seksualinių nusikaltimų. Svarbiausias jos siūlymas – įtvirtinti, kad jaunesni nei 16 metų asmenys apskritai negali duoti sutikimo, o lytiniai santykiai su jais užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Galutinį žodį tars Seimas.

Užsienio lietuviams: nauji siūlymai dėl pilietybės

Diasporai svarbiausia savaitės žinia nuskambėjo spalio 1-ąją. Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė pristatė tris Pilietybės įstatymo pakeitimo projektus:

• Išimtis NATO ir ES šalims. Pilietybę galėtų išsaugoti gimimu ją įgiję piliečiai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir tapę NATO narės arba NATO partnerės ES narės piliečiais.
• Kitokia netekimo tvarka. Pilietybės nebūtų netenkama automatiškai: prieš sprendimą reikėtų įvertinti pasekmes žmogui ir valstybei, o prezidentas galėtų dekreto nepasirašyti.
• Ilgesnis terminas pranešti. Apie įgytą kitą pilietybę reikėtų pranešti ne per 2 mėnesius, kaip dabar, o per 5 metus.

Politikė priminė ir nerimą keliančią tendenciją: šešerius metus į Lietuvą atvykdavo daugiau žmonių, nei išvykdavo, tačiau šiemet, preliminariais duomenimis, svarstyklės ėmė svirti į kitą pusę. Jos duomenimis, Lietuva kasmet netenka apie tūkstantį piliečių.

Čikagainfo apie šiuos siūlymus plačiau kalbėsis su pačia jų autore – interviu skaitykite netrukus.