Žemaitaitis apie Sinkevičiaus šimtadienį: vizijos nėra, gyvename skolon

Žemaitaitis apie Sinkevičiaus šimtadienį: vizijos nėra, gyvename skolon

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis spalio 30 dieną paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vertina premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės darbą per šimtą dienų po to, kai jo partija buvo pašalinta iš valdančiosios koalicijos, ir kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jo verdiktas griežtas: valstybės vizijos nėra, deficitas auga, o šalis vis labiau gyvena skolon.

„Laiko pasiruošti buvo daugiau nei metai“

R. Žemaitaitis primena, kad M. Sinkevičius valdančiojoje daugumoje dalyvauja jau metus ir du mėnesius – nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai buvo suformuota I. Ruginienės Vyriausybė. Todėl, pasak politiko, naujasis premjeras turėjo ateiti su parengtais teisės aktų projektais ir aiškia valstybės vizija. Per tris mėnesius, jo vertinimu, nei vieno, nei kito pamatyti nepavyko.

Deficitas ir skolos

Mindaugas Sinkevičius

Daugiausia dėmesio R. Žemaitaitis skiria biudžetui. Oficialiai planuojamas 2027 metų valdžios sektoriaus deficitas – 3,8 proc. BVP, tačiau, jo teigimu, realus deficitas sieks 4,2 proc. Anot politiko, kai peržengiamos fiskalinės drausmės ribos, valstybei belieka skolintis, o skolos aptarnavimas brangsta. Jo skaičiavimu, Lietuva skolinsis daugiau nei 10 mlrd. eurų, iš kurių apie 4 mlrd. iš karto teks senoms skoloms grąžinti.

Redakcijos pastaba. Dalį šių nuogąstavimų patvirtina ir oficialūs skaičiai. Finansų ministerijos duomenimis, 2027 metais vien esamai skolai grąžinti reikės pasiskolinti 4,2 mlrd. eurų, palūkanoms teks išleisti 1,39 mlrd. eurų, o valstybės skola iki 2029 metų pabaigos turėtų išaugti iki maždaug 54 proc. BVP. 2028 metais deficitas, ministerijos prognozėmis, laikinai šoktels iki 4,6 proc. BVP – daugiausia dėl to, kaip apskaitomi ginklų pirkimai. 4,2 proc. 2027 metų deficito, kurį mini R. Žemaitaitis, oficialiuose dokumentuose nėra – tai jo paties vertinimas.

Siūlo mažinti gynybos išlaidas

Ekonomikos ateitį R. Žemaitaitis mato niūriai. 2027 metais augimas, jo nuomone, bus nulinis – „nei minusas, nei pliusas“, o 2028-aisiais ekonomika gali net trauktis apie 1 proc. Tai – asmeninė politiko prognozė.

Todėl jis siūlo mažinti krašto apsaugos finansavimą. Pasak R. Žemaitaičio, optimalus lygis – 4 proc. BVP, o 3 proc. – jau kritinė riba. Sutaupytus pinigus, jo manymu, reikėtų skirti tam, kad valstybei nereikėtų tiek skolintis ir didinti deficito. Palyginimui: Vyriausybės patvirtintame 2027 metų biudžeto projekte gynybai numatyta 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų.

Finansų ministras – „žvirblių baidyklė“?

Taurimas Valys

Finansų ministrą Taurimą Valį R. Žemaitaitis vadina „žvirblių baidykle“. Pasak jo, ministras paskirtas tam, kad pateiktų nepopuliarų biudžetą ir sugertų visas neigiamas emocijas, o gruodį, priėmus biudžetą, jam esą bus padėkota ir jis bus atleistas. Tai – politiko spėjimas: jokių oficialių ženklų, kad tokie planai būtų, nėra.

R. Žemaitaitis taip pat prognozuoja, kad kitas finansų ministras bus iš artimiausios premjero aplinkos. M. Sinkevičius, anot jo, buria siaurą bendražygių ratą – „kaip Hario Poterio filme, kur prie apskrito stalo sėdi tik tu ir tavo draugai“ (apskritojo stalo įvaizdis vis dėlto kilęs iš legendų apie karalių Artūrą). Tokia valdžia, R. Žemaitaičio vertinimu, valstybei nesveika: atsirastų „dvi valdystės“: vieni valdytų Vyriausybę, kiti – Seimą.

Ką sako valdantieji

Vyriausybė savo biudžetą gina. Premjeras M. Sinkevičius yra sakęs, kad lėšos gynybai svarbios, tačiau visuomenės poreikiai taip pat neturi likti paskutinėje vietoje. Prezidentūra siūlomą deficitą įvertino kaip pagrįstą, bet pabrėžė, kad prie 3 proc. ribos reikia grįžti 2029 metais. Opozicija kritikuoja ne vien deficitą: konservatorius Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad valdantieji neturi plano, kaip mažins valstybės skolą, ir siūlo įstatymu nustatyti 45 proc. BVP skolos ribą. Biudžeto projektas dabar svarstomas Seime.