Ko Lietuvos regionai gali pasimokyti Golvėjuje: penkios airių idėjos, kurios tiktų Šiauliams

Šią savaitę į Golvėjų Airijos vakaruose suvažiuoja merai ir regionų vadovai iš visos Europos Sąjungos, tarp jų ir Šiaulių meras Artūras Visockas. Daugeliui tai skamba kaip dar vienas europinis posėdis, apie kurį niekas nieko nesužinos. Tačiau jo tema Lietuvai tinka kaip retai kuri: ką daryti, kad šalis augtų ne tik sostinėje. Airiai į šį klausimą atsakė prieš dešimtmetį, ir jų atsakymą galima apžiūrėti iš arti.

Kas vyksta Golvėjuje

Golvėjaus ( Galway) miestas , Airija

Europos regionų komitetas yra vieta, kur ES reikalus svarsto ne ministrai, o merai ir savivaldos politikai. Jo Ekonomikos politikos komisijoje dirba daugiau kaip šimtas tokių žmonių. Jie rengia nuomones apie ES ekonomikos, pramonės ir bendrosios rinkos sprendimus, o kartą ar du per metus posėdžiauja ne Briuselyje, bet kuriame nors regione, kad problemas pamatytų vietoje.

Šį kartą šeimininkai yra Golvėjaus miesto ir grafystės tarybos, o renginys įtrauktas į oficialią Airijos pirmininkavimo ES Tarybai programą. Baigiamosios konferencijos pavadinimas ilgas, bet tikslus: regionų konkurencingumo stiprinimas per tvarią prekybą ir vietos ekonomikos stiprybę. Kalbės Europos Komisijos ir Regionų komiteto atstovai, Airijos investicijų agentūros „IDA Ireland“ vadovai ir įmonės, užaugusios su valstybės agentūros „Enterprise Ireland“ pagalba. Konferenciją atidarys Golvėjaus merė Helen Ogbu, o užbaigs komisijos pirmininkas, Italijos Pjemonto regiono vadovas Alberto Cirio. Atskira dalis skirta pakraščių ir periferijos regionams.

Ką airiai padarė kitaip

Golvėjus pasirinktas neatsitiktinai. Airija ilgai turėjo tą pačią bėdą kaip daugelis mažų šalių: viskas telkėsi prie Dublino ir rytinės pakrantės. Atsakas buvo Atlanto ekonominis koridorius – ilgalaikis devynių vakarinės pakrantės grafysčių susitarimas nuo Kerio pietuose iki Donegolo šiaurėje. Regione gyvena 1,7 mln. žmonių. 2017 m. sukurta darbo grupė subūrė verslą, aukštąsias mokyklas, savivaldybes ir vyriausybę, o koridorius įrašytas į šalies plėtros planą iki 2040 m.

Esmė paprasta: devynios grafystės investuotojams prisistato kartu, o ne varžosi tarpusavyje. Kiekviena atskirai būtų per maža, kad sudomintų didelę įmonę, o kartu jos turi ir darbuotojų, ir universitetų, ir tiekėjų. Golvėjus tapo pasaulyje žinomu medicinos technologijų centru. 2022 m. Golvėjaus ir gretimo Roskomono regione veikė 120 užsienio kapitalo įmonių, kuriose dirbo apie 29 tūkst. žmonių. Šalia jų užaugo ir vietos bendrovės, sėkmingai išėjusios į užsienio rinkas.

Kodėl tai Lietuvos tema

Lietuva šiandien primena Airiją prieš jos posūkį. Skaičiai kalba patys.

Trys ketvirtadaliai užsienio investicijų atitenka vienai apskričiai. Vilniaus tai nedaro blogesnio, bet rodo, kiek neišnaudotų galimybių lieka kitur. Airių receptas nereikalauja nei naftos, nei didelio miesto. Jam reikia, kad kelios savivaldybės susitartų dėl bendros krypties ir kartu kalbėtų su investuotojais. Kaip tai galėtų atrodyti, pažiūrėkime Šiaulių pavyzdžiu.

Penkios airių idėjos, kurios tiktų Šiauliams

Shannon miestas. Airija

Yra ir šeštoji, pigiausia idėja. Airijos vakaruose prasidėjęs nuotolinio darbo centrų tinklas šiandien jungia 400 vietų visoje šalyje ir padeda susigrąžinti žmones į mažesnius miestus. Šiauliams žmonės svarbesni už sklypus: pats miestas savo plane pripažįsta, kad jo patrauklumą riboja ne infrastruktūros trūkumas, nes investicijoms tinkamų teritorijų pakanka.

Pamoka iš kitos pusės

Šią vasarą investuotojai prie Šiaulių oro uosto liko nežinioje dėl ateities: kilo klausimų, kaip jų orlaiviai judės rekonstruojant pagrindinį taką, o savivaldybė kartu su verslu kreipėsi į Vyriausybę. Airių koridoriaus darbo grupėje vyriausybė dalyvauja nuo pat pradžių, todėl tokie klausimai sprendžiami anksčiau, nei tampa krize. Miestas pats vienas specializacijos nesukurs, jei valstybės institucijos nežiūrės į ją kaip į bendrą reikalą.

Kai ko nenukopijuosi. Airija turi anglų kalbą, senus ryšius su JAV ir savitą mokesčių istoriją. Šiaulių koziriai kiti: pramonės tradicija, laisva žemė, oro uostas ir Rygos artumas.

Kiek tai realu

Ne viskas vienodai. Tris idėjas Šiauliai gali pradėti patys per metus ar dvejus, kitoms reikia valstybės sprendimų arba didelių pinigų.

Visoms idėjoms reikia to paties pagrindo: žmogaus ar nedidelės komandos, kuri dirbtų tik su tuo, ir rašytinio savivaldybių susitarimo, ką regionas investuotojui siūlo kartu. Airiai tam turi atskirą darbo grupę. Be jos geros mintys lieka posėdžių protokoluose.

Kur Šiauliai gali kreiptis patys

Didžioji ES pinigų dalis Lietuvą pasiekia per ministerijas ir regionų plėtros tarybas, ne tiesiai iš Briuselio. Vis dėlto keli keliai miestui atviri.

Europos miestų iniciatyva. Tai vienintelė programa, į kurią miestas kreipiasi tiesiogiai, be tarpininkų. Paraiškas gali teikti miestai nuo 25 tūkst. gyventojų, vienas projektas gauna iki 2 mln. eurų, o ES padengia 80 proc. išlaidų. Paskutinis kvietimas baigėsi šių metų birželio 15 d., tad reikia ruoštis kitam. Viena ankstesnių šios programos temų buvo talentų pritraukimas mažėjančiuose miestuose.

Europos investicijų bankas. Jis tiesiogiai skolina projektams nuo 25 mln. eurų ir dengia iki pusės jų vertės. Lietuvoje bankas skolino ir savivaldybių įmonėms: „Klaipėdos vanduo“ gavo 25 mln. eurų. Šiauliams svarbu, kad 2025 m. bankas išplėtė saugumo ir gynybos projektų finansavimą, o šių metų rugsėjį Klaipėdos uostui paskolino 100 mln. eurų, tarp jų kariniam mobilumui svarbiai infrastruktūrai. Oro uostas, kuriuo naudojasi ir civiliai, ir kariuomenė, galėtų būti panašus atvejis.

Teisingos pertvarkos fondas. Šiaulių apskritis yra viena iš trijų Lietuvoje, kurioms iš šio fondo ir nacionalinių lėšų numatyta 309 mln. eurų. Iš jų 36 mln. skirti pramoninėms teritorijoms Mažeikių, Telšių ir Akmenės rajonuose. Čia kreipiamasi per Lietuvos institucijas.

Verslui. Europos Komisijos remiamas tinklas „Enterprise Europe Network“, veikiantis ir Lietuvoje, mažoms ir vidutinėms įmonėms nemokamai padeda rasti partnerių užsienyje ir susigaudyti ES programose.

Siųsti į Briuselį laišką su gražia vizija neverta. ES institucijos finansuoja ne vizijas, o konkrečias paraiškas konkretiems kvietimams. Vizijos adresatas yra arčiau: savivaldybė, regiono plėtros taryba ir Vyriausybė.

Kodėl verta ten būti

Pinigai dalijami būtent dabar. ES derasi dėl 2028–2034 m. biudžeto, kuris siekia beveik 2 trilijonus eurų. Šešios turtingos valstybės reikalauja jį sumažinti keliais šimtais milijardų, o pirmininkaujanti Airija kompromisą turi pateikti prieš spalio 15–16 d. vadovų susitikimą. Nuo to, kiek liks regionų plėtrai, priklausys ir Lietuvos keliai, mokyklos bei pramonės parkai. Regionų balsas šiomis savaitėmis girdimas geriau nei įprastai.

Lietuva turi ką ginti. Visa šalis be Vilniaus apskrities pagal ES taisykles priskiriama prie mažiau išsivysčiusių regionų, nes jos BVP vienam gyventojui nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Todėl čia investuojančioms įmonėms leidžiama skirti didesnę valstybės pagalbą nei turtingesniuose Europos regionuose. Tai pranašumas, kuriuo galima vilioti investuotojus, jei apie jį žinai ir moki pasakyti.

Pažintys be tarpininkų. Tokiuose posėdžiuose meras per pertrauką pasikalba su Komisijos pareigūnu ar investicijų agentūros vadovu. Ne vienas bendras projektas prasidėjo būtent taip.

Kas atstovauja Lietuvai

Šiaulių meras Artūras Visockas

Regionų komitete Lietuva turi devynis narius ir devynis pakaitinius, visi jie yra išrinkti savivaldos politikai. 2025–2030 m. kadencijos delegacijai vadovauja Vilniaus meras Valdas Benkunskas, jo pavaduotoja yra Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Tarp narių taip pat Alytaus meras Nerijus Cesiulis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška ir Šiaulių meras Artūras Visockas.

Būtent A. Visockas šią savaitę išvyko į Golvėjų. Socialiniame tinkle jis rašė, kad nusigauti iki vietos nėra paprasta, bet tik taip pamatai, kuo iš tikrųjų gyvena kiti regionai. Kelionės išlaidas, pasak jo, dengia ES institucijos.

Ko nepervertinti

Regionų komitetas yra patariamoji institucija. Jo nuomonės neprivalomos, o galutinius sprendimus priima valstybių vyriausybės ir Europos Parlamentas. Vien dalyvavimas posėdyje nė vienam miestui investuotojo neatves.

Nauda atsiranda tada, kai parsivežta idėja virsta darbu namuose. Airijos pavyzdys rodo, kad sunkiausia dalis yra ne pinigai, o susitarimas: devynių grafysčių bendras darbas tęsiasi nuo 2017 m. ir vis dar vadinamas ilgalaikiu. Lietuvoje, kur kaimyninės savivaldybės neretai varžosi dėl to paties investuotojo, tai būtų didžiausia pamoka.

Airijoje gyvena viena didesnių lietuvių bendruomenių pasaulyje, tad šios šalies vakarų istorija daugeliui pažįstama iš arti. Dabar jos verta pasiklausyti ir Lietuvos merams. O šiauliečiams verta ne klausti, kam meras važiavo į Airiją, o paklausti, ką jis iš ten parsivežė.

Straipsnis parengtas 2026 m. spalio 5 d. pagal Golvėjaus miesto tarybos, Europos regionų komiteto, Airijos vyriausybės, Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos statistikos duomenis. Idėjos Šiauliams, jų realumo vertinimas ir siūlomi žingsniai yra redakcijos nuomonė.