Kuo gyvena penki didieji Lietuvos miestai: apžvalgos ratas Kaune, bokštas Klaipėdoje ir panevėžietės pergalė Vilniuje
Kaune pradėjo suktis 45 metrų apžvalgos ratas ir kyla tankų gamykla, Klaipėda bažnyčios bokštui pinigų prašys ir Vokietijos, Vilniuje taikiai praėjo skirtingų pažiūrų mitingai, o jauna Panevėžio menininkė tapo didžiausios šalies meno mugės žiūrovų favorite. Apžvelgiame, kuo spalio pradžioje gyvena Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys.
Lietuvos naujienos dažniausiai prasideda ir baigiasi Vilniumi. O juk kiekvienas didesnis miestas šiomis dienomis turi savo džiaugsmų ir savo rūpesčių: Kaunas iš naujo žiūri į save iš 45 metrų aukščio, Klaipėda skaičiuoja, kas padės atstatyti karo sugriautą bokštą, Panevėžys kantriai laukia, kol baigsis sankryžų remontai. Surinkome ir patikrinome, kuo spalio pradžioje gyvena penki didieji šalies miestai.
Vilnius

Mitingai praėjo be didesnių incidentų. Šeštadienį, spalio 3 d., sostinės centre beveik vienu metu vyko skirtingų pažiūrų susirinkimai dėl imigracijos. Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę žmonės reikalavo griežčiau deportuoti nusikaltusius užsieniečius, uždaryti užsienyje veikiančius migrantų įdarbinimo centrus ir mažinti kvotas. Naujienų agentūros BNS žurnalistai ten suskaičiavo daugiau kaip tris šimtus žmonių, organizatoriai kalba apie pusantro tūkstančio. Kitoje gatvės pusėje daugiau kaip šimtas žmonių pasisakė prieš rasizmą ir deportacijas.
Abi grupes skyrė maždaug 50 metrų ir policijos atitvarai, tvarką prižiūrėjo per 200 policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Policija pranešė apie du incidentus: sulaikytas vyras, kuriam už necenzūrinius žodžius gresia administracinė atsakomybė, ir viena moteris. Daugiau neramumų nebuvo.
Meno mugė sutraukė beveik 23 tūkstančius lankytojų. Sekmadienį parodų rūmuose „Litexpo“ baigėsi 17-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“. Per keturias dienas joje prisistatė daugiau kaip 70 galerijų ir meno institucijų, apie 300 menininkų iš 20 šalių. Lankytojai patys rinko savo favoritus: mėgstamiausia galerija pripažinta Vilniaus dailės akademijos „Artifex“, pristačiusi jauną skulptorių Liudviką Kesminą. O mėgstamiausia menininke tapo panevėžietė – apie ją pasakojame Panevėžio skyriuje.
Kaunas

Nemuno saloje sukasi apžvalgos ratas. Spalio 2 d. 14 val. lankytojams atvertas „Kaunastic“ – 45 metrų aukščio apžvalgos ratas šalia „Žalgirio“ arenos ir „Mokslo salos“. Jame 32 uždaros gondolos su klimato kontrole, kiekvienoje telpa iki šešių žmonių, todėl ratas veiks visus metus. Vienas pasivažinėjimas trunka apie 15 minučių. Bilietas suaugusiajam kainuoja 12 eurų, šeimoms, moksleiviams, studentams ir senjorams taikomos nuolaidos. Ratas dirba kasdien nuo 11 iki 20 val., juo gali naudotis ir judėjimo negalią turintys žmonės.
Susidomėjimas didelis: per pirmąjį savaitgalį į Kauną iš viršaus pažvelgė beveik 4 tūkst. žmonių. Tačiau ginčai nenutilo. Paveldosaugininkai sako, kad prieš statydama ratą savivaldybė turėjo su jais pasitarti, kai kuriems kauniečiams nepatinka pati vieta. Meras Visvaldas Matijošaitis pripažįsta, kad suderinti nespėta, nes norėta pastatyti greitai. Jis nesitiki, kad ratas miestui uždirbs daug, bet mano, kad išlaikymo išlaidas padengs.
Laisvojoje ekonominėje zonoje kyla tankų gamykla. Spalio 1 d. Kauno LEZ įkasta „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos kapsulė. 13 tūkst. kvadratinių metrų gamyklą Vokietijos gynybos pramonės įmonių „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ valdomai bendrovei stato „YIT Lietuva“. Vien statybos darbų sutartis siekia apie 29 mln. eurų, o visa investicija – apie 50 mln. Statybas planuojama baigti 2027 m. lapkritį, pirmasis Lietuvoje surinktas tankas turėtų išriedėti 2028-aisiais. Gamykloje dirbs nuo 80 iki 100 žmonių.
Ta pati zona netenka kitos gamyklos. Darbo vietų Kaune ne tik atsiranda. Automobilių dalių gamintoja „Aumovio“, anksčiau vadinta „Continental“, dar kovą nusprendė trauktis iš Lietuvos, o rugsėjį paaiškėjo tikslios datos: gamyba bus sustabdyta 2027 m. gruodžio 31 d., bendrovė galutinai uždaryta 2028 m. birželio 30 d. „Sodros“ duomenimis, dviejose grupės įmonėse Kaune dabar dirba apie 720 žmonių. Į šias gamyklas buvo investuota apie 190 mln. eurų, dalį valstybės subsidijos įmonė turės grąžinti.
„Žalgirio“ naujokas įkliuvo policijai. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį, apie 00.30 val., per prevencinį reidą Birštono gatvėje policija sustabdė automobilį „VW Tiguan“. Jį vairavo „Žalgirio“ gynėjas, 28 metų amerikietis Carsenas Edwardsas, ir jam nustatytas 1,07 promilės girtumas. Vos prieš kelias valandas krepšininkas žaidė rungtynes su Panevėžio „Lietkabeliu“: per 17 minučių pelnė 11 taškų ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Į Kauną jis šią vasarą atvyko iš Bolonijos „Virtus“. Klubas pranešė, kad aplinkybes aiškinasi ir apie sprendimus informuos atskirai. Toks girtumas Lietuvoje laikomas administraciniu nusižengimu, baudžiamoji atsakomybė gresia nuo 1,5 promilės.
Klaipėda

Bažnyčios bokštui pinigų prašys ir Vokietijos. Klaipėda iki 2029 m. nori atstatyti po Antrojo pasaulinio karo nugriautos liuteronų Šv. Jono bažnyčios bokštą. Pirmadienį paaiškėjo, kaip miestas ketina surinkti tam reikalingus maždaug 6 mln. eurų: kitąmet dėl statybos darbų finansavimo bus kreipiamasi ne tik į Lietuvos, bet ir į Vokietijos vyriausybę. Toks tikslas įrašytas savivaldybės lūkesčių rašte projektą vystančiai viešajai įstaigai.
Leidimas statyti bokštą Turgaus gatvėje gautas šių metų liepą. Bokštas bus apie 75 metrų aukščio ir vėl taps vienu ryškiausių senamiesčio akcentų: jame numatyti keturi laikrodžiai, liftas, kelių lygių apžvalgos aikštelė ir muziejinė erdvė, o rūsyje bus rodomi restauruoti senųjų pamatų fragmentai. Atstatytas bokštas priklausytų miestui. Visos bažnyčios atstatymas, galintis kainuoti iki 30 mln. eurų, lieka liuteronų bendruomenės rūpesčiu.
Uoste keičiasi grūdų tikrinimo tvarka. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad tranzitu iš Rusijos ir Baltarusijos gabenami grūdai Klaipėdos uoste bus sulaikomi, kol paaiškės jų kilmės tyrimų rezultatai. Iki šiol mėginiai būdavo paimami, bet laivas išplaukdavo nelaukdamas atsakymo. Sprendimo laukiama šią savaitę. Per aštuonis šių metų mėnesius uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų.
Šiauliai

Kaimyninio rajono mero byla pasiekė teismą. Šiaulių apygardos prokuratūra spalio 5 d. Telšių apylinkės teismui perdavė Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo vadinamąją „čekiukų“ bylą. Politikas kaltinamas turto pasisavinimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu. Prokurorų teigimu, 2019–2023 m. jis savivaldybės buhalterijai teikė tikrovės neatitinkančias ataskaitas apie degalų išlaidas ir taip gavo daugiau kaip 1350 eurų. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Penktą kadenciją merą dirbantis V. Mitrofanovas kaltės nepripažįsta, klaidas vadina atsitiktinėmis ir iš politikos trauktis neketina. Jis tikisi, kad teismas atsižvelgs į Aukščiausiojo Teismo sprendimą panašioje byloje. Kaltu žmogų gali pripažinti tik teismas.
Bibliotekoje – jubiliejinė grafikos paroda. Šiaulių Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje veikia dailininkės ir Šiaulių dailės mokyklos pedagogės Eglės Sabalytės-Bičkienės paroda „Laiko fragmentai“. Autorė, surengusi daugiau kaip 30 parodų, dirba savo pačios sukurta mišria technika: spalvinius ir reljefinius atspaudus jungia su piešiniu, karpiniu ir koliažu. Plačiau apie parodą „Čikagainfo“ rašo profesorius Stasys Tumėnas.
Panevėžys

Panevėžietė – didžiausios meno mugės žiūrovų favoritė. Mugės „ArtVilnius’26“ lankytojai mėgstamiausia menininke išrinko Jolitą ONline (Puleikytę), kurios darbus pristatė Panevėžio miesto dailės galerija. Jai įteikta 2 tūkst. eurų premija. Jaunosios kartos kūrėja, labiau žinoma kaip tapytoja, mugėje dalyvavo antrą kartą ir šalia maždaug dešimties paveikslų parodė naują savo kryptį – stiklo vazas ir nedidelius lydyto stiklo kūrinius. Atsiimdama premiją ji sakė, kad žmones į stendą traukė spalvos ir kad lankytojai jame jautė gyvybę. Panevėžiui mugėje atstovavo ir „Stasys Museum“, leidęs iš anksto žvilgtelėti į būsimą Stasio Eidrigevičiaus skulptūrų parką.
Vietoj šviesoforų – turbožiedas. J. Basanavičiaus ir Beržų gatvių sankryža, viena judriausių ir avaringiausių mieste, pertvarkoma į turbožiedinę. Savivaldybė patikino, kad liepą pradėti darbai nesustojo ir vyksta pagal grafiką: šiuo metu stiprinama po sankryža esančios šilumos kameros perdanga ir rekonstruojama vakarinė sankryžos pusė. Kartu atnaujinama Beržų gatvės atkarpa iki Ramygalos gatvės. Darbai kainuoja 2,64 mln. eurų, juos atlieka bendrovė „HISK“, o pabaigos laukiama kitų metų rudenį. Kiek greičiau turėtų būti baigtas kitas turbožiedas, Klaipėdos ir Vakarinės gatvių sankryžoje: viena jo pusė jau paruošta, viską planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.
Viadukas uždarytas iki kitų metų. Nuo spalio 1 d. abiem kryptimis uždarytas Pramonės gatvės viadukas per geležinkelį. 1975 m. statytas statinys perstatomas iš esmės. Dėl to pakeistos 11-ojo ir 13-ojo autobusų maršrutų trasos, o 13-asis nebevažiuoja Šiaurine gatve. Tą pačią dieną eismui atverta atnaujinta Stoties, Pušaloto ir Marijonų gatvių žiedinė sankryža.
Apžvalga parengta 2026 m. spalio 5 d. pagal viešus šaltinius. Įtraukėme tik tas žinias, kurias pavyko patikrinti.
Šaltiniai
- Vilniaus mitingai: BNS, Bernardinai.lt / ELTA, Laikmetis.lt / BNS.
- „ArtVilnius’26“: LRT, jp.lt, Sekunde.lt.
- Apžvalgos ratas „Kaunastic“: 15min, Kauno diena, LRT.
- Tankų gamykla: Kauno diena.
- „Aumovio“: 15min / BNS, LRT.
- C. Edwardsas: Basketnews.lt, Basketnews.com.
- Šv. Jono bažnyčios bokštas: 15min, „Vakarų ekspresas“.
- Grūdai Klaipėdos uoste: LRT / ELTA.
- V. Mitrofanovo byla: 15min, tv3.lt / ELTA.
- Panevėžio sankryžos ir viadukas: jp.lt, jp.lt, tv3.lt / ELTA.