Lietuva spalio pradžioje: rinkimų startas, Konstitucijos pataisa ir tankų gamykla Kaune

Spalis Lietuvoje prasideda ne tik šlapiais lapais, bet ir tankiu darbų sąrašu. Politikai jau skaičiuoja dienas iki rinkimų kampanijos, Seimas ruošiasi balsuoti dėl Konstitucijos, o žmonės, kaip visada, labiausiai žiūri į kainas ir eiles pas gydytojus. Surinkome, kas šiomis dienomis svarbiausia visoje šalyje, ir atskirai – kas vyksta regionuose, nuo Gargždų iki Panevėžio.

Rinkimų laikrodis jau tiksi

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Tokį nutarimą Seimas rugsėjo 24 d. priėmė vienbalsiai. Nutarimas įsigalios spalio 7-ąją, ir tą pačią dieną oficialiai prasidės rinkimų kampanija: partijos, komitetai ir kandidatai galės viešai siekti rinkėjų palankumo, bet kartu jiems ims galioti ir kampanijos finansavimo taisyklės. Praėjusiuose savivaldos rinkimuose 2023-iaisiais balsavo kiek mažiau nei pusė rinkėjų – 48,9 proc.

Į kampaniją partijos ateina su labai skirtingu bagažu. Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta rugsėjo 16–26 d. portalo „Delfi“ užsakymu, rodo, kad opozicinius konservatorius palaiko 16,1 proc. apklaustųjų, o valdančiuosius socialdemokratus – 8,8 proc. (liepą buvo 10,1 proc.). Tarp kitų partijų – Liberalų sąjūdis su 7,6 proc. ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 6,9 proc. Apklausos paklaida – 3,1 proc.

Konstitucija ir Vyriausybė: du klausimai, kurie dar neišspręsti

Seimas žingsnis po žingsnio artėja prie Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo. Šis straipsnis sako, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Rugsėjo 22 d. po svarstymo už pataisą balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 5. Tai dar nėra galutinis sprendimas: Konstitucijos pataisai priimti reikia dviejų balsavimų su trijų mėnesių pertrauka. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad pirmasis numatytas spalio 6 d., o galutinis – sausio 12 d. Tuo pat metu atsirado iniciatyva šį klausimą spręsti referendumu.

Antrasis klausimas – pačios Vyriausybės teisėtumas. Konstitucinis Teismas rugsėjo 16 d. priėmė nagrinėti opozicinių konservatorių ir liberalų kreipimąsi. Jie atkreipia dėmesį, kad Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programa Seime užregistruota liepos 3 d., o prezidento dekretas dėl ministrų kabineto sudėties pasirašytas tik po kelių dienų. Valdantieji atsako, kad programa Seimui pristatyta jau galiojant dekretui ir kad taip buvo daroma ir anksčiau. Vyriausybė – jau trečioji po 2024 m. Seimo rinkimų – dirba nuo liepos 14 d.

Tai, kas skauda

Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė inicijuoti tyrimą ir išsiaiškinti, kiek nuo 1990 m. kovo 11 d. Bažnyčioje padaryta nusikaltimų prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius. „Prioritetas yra nukentėjęs žmogus, o ne institucinė reputacija“, – rašoma vyskupų pranešime. Sprendimas priimtas teismui pradėjus nagrinėti Vilniaus arkivyskupijoje dirbusio kunigo bylą: jis kaltinamas dėl 34 nusikalstamų veikų, nukentėjusiaisiais pripažinta 11 žmonių, kuriems tuo metu buvo nuo 12 iki 18 metų. Kaip tiksliai vyks Bažnyčios tyrimas, kol kas neaišku – vyskupai žada tartis su Šventuoju Sostu ir teisėsauga.

Piniginė: algos auga greičiau nei kainos, bet kainos irgi nestovi

Finansų ministerija rugsėjį atnaujino prognozes. Ekonomika šiemet turėtų augti 2,9 proc. (pavasarį tikėtasi 3,1 proc.), o vidutinė metinė infliacija sieks 5 proc. – gerokai daugiau, nei manyta kovą. Brangina daugiausia energija. Gera žinia ta, kad vidutinis atlyginimas, ministerijos skaičiavimu, šiemet augs 9,4 proc., nedarbas sieks 6,8 proc., tad pajamos didėja sparčiau nei kainos.

Dėl kitų metų minimalios algos dar ginčijamasi. Šiemet ji siekia 1153 eurus „ant popieriaus“. Lietuvos bankas pavasarį pateikė du scenarijus – apie 74 arba apie 138 eurus daugiau „į rankas“, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vasarą pasiūlė minimalią algą didinti 8 proc., iki 1245 eurų prieš mokesčius. Gynybai šiemet skiriama 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, beveik 5 mlrd. eurų, ir premjeras žada, kad Lietuva ir kitąmet liks „5 procentų klube“.

Sveikatos apsaugoje Vyriausybė užsibrėžė aiškų matą: iki 2028 m. bent 70 proc. pacientų pas gydytoją specialistą turi patekti per 30 dienų. Pernai tai pavyko tik 53 proc. Ministras Linas Kukuraitis sako tiesiai: jei eilės nesutrumpės, vadinasi, ministru jis buvo veltui.

Neramu ir pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas Seime pranešė, kad nuo balandžio iki rugpjūčio pasieniečiai aptiko 12 tunelių, iškastų po fiziniu barjeru. Iki rugsėjo vidurio šiemet į Lietuvą neįleista daugiau kaip pusantro tūkstančio neteisėtų migrantų. Pasienyje bandomi georadarai, perkama požeminių ertmių paieškos įranga.

Kas vyksta regionuose

Klaipėdos kraštas. Šį savaitgalį, spalio 2–4 d., Šilutės, Šilalės ir Klaipėdos rajonuose vyksta Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos. Klaipėdos rajone kariai juda Vėžaičių, Gargždų, Veiviržėnų ir Priekulės seniūnijose – ir dieną, ir naktį. Naudojami imitaciniai šaudmenys ir sprogmenys, tad išgirdus šūvius išsigąsti nereikia: pratybos planinės, gyventojai įspėti iš anksto.

Klaipėdos uoste keisis grūdų tikrinimo tvarka. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad tranzitu iš Rusijos ir Baltarusijos gabenami grūdai bus sulaikomi uoste, kol paaiškės jų kilmės tyrimų rezultatai. Iki šiol mėginiai būdavo paimami, bet laivas išplaukdavo nelaukdamas atsakymo. Per aštuonis šių metų mėnesius uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų.

Kaunas. Spalio 1 d. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įkasta „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos kapsulė. 13 tūkst. kvadratinių metrų gamyklą Vokietijos gynybos pramonės įmonių valdomos bendrovės „Lithuania Defense Services“ užsakymu stato „YIT Lietuva“. Į projektą planuojama investuoti apie 50 mln. eurų, statybas ketinama baigti 2027 m. lapkritį, o pirmasis Lietuvoje surinktas tankas turėtų išriedėti 2028-aisiais. Gamykloje dirbs nuo 80 iki 100 žmonių.

Vilnius. Šeštadienis, spalio 3-ioji, sostinės centre bus įtempta. 14–16 val. Vinco Kudirkos aikštėje Nacionalinis susivienijimas rengia mitingą prieš masinę imigraciją, kitoje gatvės pusėje susirinks jam oponuojantys žmonės, o dar viena akcija prieš rasizmą vyks netoliese. Tvarką prižiūrės daugiau kaip 200 policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Vidaus reikalų ministras sukritikavo savivaldybę, kad priešingų pažiūrų susirinkimams leista vykti visai greta.

Sostinėje aptarinėjama ir kita žinia. Vilniaus apygardos prokuratūra patvirtino, kad Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jakubauskui pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl galimos prekybos žmonėmis. Tyrimas susijęs su filipiniečiais, dirbusiais Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose; nukentėjusiaisiais pripažinti 64 žmonės, įtarimai pareikšti septyniems asmenims ir dviem įmonėms. Įtarimai nėra kaltinamasis nuosprendis – kaltę gali nustatyti tik teismas.

Panevėžys ir Šiauliai. Panevėžyje nuo spalio 1 d. abiem kryptimis uždarytas Pramonės gatvės viadukas per geležinkelį. 1975 m. statytas statinys bus iš esmės perstatytas, darbus planuojama baigti kitąmet. Pakeistos 11-ojo ir 13-ojo autobusų maršrutų trasos, o sodininkams verta žinoti, kad 13-asis nebevažiuoja Šiaurine gatve. Paguoda vairuotojams – tą pačią dieną eismui atverta atnaujinta Stoties, Pušaloto ir Marijonų gatvių žiedinė sankryža. Dar viena žinia abiem miestams: „Ignitis“ klientų aptarnavimo kontaktų centrą atidarė Šiauliuose ir kuria tokį pat Panevėžyje, vadinasi, regionuose atsiranda naujų darbo vietų.

Kaimas. Žemės ūkio ministras siūlo griežtinti taisyklę, pagal kurią vienas ūkininkas ar susijusių asmenų grupė negali įsigyti daugiau kaip 500 hektarų dirbamos žemės. Dabar ši riba netaikoma užsiimantiems gyvulininkyste, ir ministras mano, kad išimtimi piktnaudžiaujama. Jo siūlymas – išimtį naikinti arba palikti tik pienines karves ar mėsinius galvijus auginantiems ūkiams.

Apžvalga parengta 2026 m. spalio 2 d. pagal viešus šaltinius. Į ją įtraukėme tik tuos faktus, kuriuos pavyko patikrinti.