Nausėdos patarėjas: VSAT vadas priėmė sprendimą, kuris, jo vertinimu, geriausias tarnybai

„Jokių indikacijų nematėme, kad būtų kažkoks išankstinis nusistatymas konkrečiai prieš asmenį“, – Žinių radijui antradienį sakė M. Česnulevičius.

Patarėjo teigimu, VSAT vado postą nusprendęs palikti R. Liubajevas priėmė sprendimą, kuris, jo galva, būtų geriausias tarnybai.

„Žmogus turi įvertinti ir prisiimti atsakomybę, ir šiuo atveju gerbiamas Liubajevas priėmė sprendimą, kuris, jo paties vertinimu, yra geriausias tarnybai“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, R. Liubajevas iš pareigų nusprendė pasitraukti teisėsaugai tiriant incidentą pasienyje ir atliekant tarnybinį VSAT vadovybės patikrinimą dėl informavimo apie šį įvykį.

Apie savo pasitraukimą jis pirmadienį informavo vidaus reikalų ministrą Martyną Katelyną.

„Iš tikrųjų, kada įvyko pats incidentas, dėl kurio vyksta procesiniai veiksmai ir tyrimas, kodėl taip įvyko, kodėl nesuveikė algoritmai, ar jie buvo numatyti tuo atveju, ar ne, į tai atsakys atliekamas tyrimas“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

„(...) kai kalbama apie tokio pobūdžio incidentą, kur gali tikrai būti nukentėjusiųjų iš vienos ir iš kitos pusės, (...) manau, klausimas yra tikrai labai rimtas. Kreipimasis į Generalinę prokuratūrą, bandymas labai detaliai ir aiškiai išsiaiškinti, kas įvyko ir kas turėtų būti padaryta, kad daugiau taip neįvyktų, kad tikrai būtų išsaugota sveikata ir gyvybė visų galimai tokiuose incidentuose dalyvaujančių asmenų, manau, tai nėra perteklinis žingsnis. Dėl kažkokio susidorojimo, na, visiškai absoliuti man naujiena, tikrai nematėme jokių indikacijų, kad būtų kažkas panašaus daroma“, – dėstė patarėjas.

Jo teigimu, G. Nausėda pasitraukusį R. Liubajevą mato kaip pareigūną, per kurio vadovavimo laikotarpį buvo suvaldyta migrantų krizė ir imtasi veiksmų dėl valstybės sienos stiprinimo.

Visgi, kaip pažymėjo M. Česnulevičius, apie incidentą Lazdijų rajone VSAT vadovybė galėjo informuoti geriau.

„Šioje vietoje tam tikras informacijos vakuumas, trūkumas tikslios informacijos buvo jaučiamas. Tai šioje vietoje, jeigu būtų užsitęsusi ta diskusija tarp tarnybos vado ir vidaus reikalų ministro, jeigu nebūtų sprendimo, tada galbūt dar būtų ir pakvietęs ir gerbiamas prezidentas pasikalbėti, galbūt netgi abu asmenis, bet tai buvo išspręsta Vidaus reikalų ministerijos lygmenyje“, – teigė patarėjas.

Žiniasklaida skelbė, kad Kapčiamiesčio užkardos teritorijoje, užfiksavus po valstybės siena kasamą tunelį, keturi pasieniečiai surengė pasalą.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius

Kelis migrantus pasieniečiai sulaikė ir uždėjo jiems antrankius, bet sulaikymo metu apie 20 užsieniečių puolė pareigūnus.

Šiems teko bėgti, tuo metu neteisėti migrantai, tarp jų ir surakintieji, pasišalino į Baltarusiją. VSAT skelbė apie surastą tunelį ir pabėgusius migrantus, tačiau nutylėjo apie pareigūnų užpuolimą.

Apie incidentą, remdamasis šaltinių duomenimis, pranešė portalas „Delfi“, o praėjusią savaitę portalas „Lrytas“ paskelbė, kad vienas pareigūnas buvo sužeistas.

Prezidentūra apie incidentą pasienyje: aiškus signalas, kad tai gali pasikartoti

M. Česnulevičius sako, kad incidentas pasienyje, kurio metu nukentėjo VSAT pareigūnas, kol kas vertintinas kaip pavienis atvejis. Vis dėlto, anot jo, tai yra aiškus signalas, kad tokie dalykai gali pasikartoti, todėl būtina įvertinti, kaip geriau apsaugoti pareigūnus.

„Tikrai nematėme tokios tendencijos, kad tai taptų nauja banga ir būtų priskiriama prie vienetinių įvykių, bet tai labai aiškus signalas, kad tai yra realu ir gali pasikartoti“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Česnulevičius.

Pasak prezidento patarėjo, įvykio tyrimas turėtų būti orientuotas ne tik į konkrečių aplinkybių išsiaiškinimą, bet ir į sprendimus, kurie leistų užtikrinti pareigūnų saugumą ateityje.

„Šio įvykio tyrimas turėtų būti orientuotas ne vien tik į situacijos išsiaiškinimą, bet ir į tai, kokie sprendimai turi būti priimti, kad pareigūnai ateityje nenukentėtų“, – kalbėjo jis.

M. Česnulevičius pabrėžė, kad valstybės sieną saugantys pareigūnai turi būti apsaugoti tiek fiziškai, tiek teisiškai, o jų veiksmus galimų incidentų metu turėtų reglamentuoti aiškios instrukcijos.

„Pareigūnai atlieka pareigą ir gina mūsų valstybę, o jie turi būti apsaugoti – tiek jų sveikata ir gyvybė, tiek teisiškai. Turi būti labai aiškios instrukcijos, kada kas gali būti panaudota, įskaitant šaunamąjį ginklą. Pareigūnai tą turi žinoti, o jeigu jie panaudos, jie turi būti apsaugoti teisiškai“, – pažymėjo prezidento patarėjas.

Jo teigimu, incidento pasienyje su Baltarusija tyrimas taip pat turėtų padėti atsakyti, ar panašių atvejų Lietuvos pasienyje yra buvę anksčiau, ar pastarasis atvejis iš tiesų yra išskirtinis.

M. Česnulevičius priminė, kad su migrantų agresija yra susidūrusios ir kitos regiono valstybės. Jis atkreipė dėmesį į Lenkiją, kur pasienyje pareigūnai ir kariai buvo puolami akmenimis bei pagaliais, o vieno iš incidentų metu žuvo jaunas karys.

„Tai yra naujovė ir tyrimas turi atsakyti, ar buvo daugiau tokių atvejų, ar tai yra vienetinis atvejis“, – akcentavo prezidento patarėjas.