Naktis prie Tribunolo: Lenkijos konstitucinė krizė virto atviru konfliktu

Daugiau nei dešimtmetį Lenkijoje rusenęs ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo penktadienio, spalio 30-osios, vakarą peraugo į atvirą valdžios institucijų susidūrimą. Teisėjų grupė nušalino Tribunolo vadovybę, prezidentas, nutraukęs vizitą į Senegalą, naktį atvyko į Tribunolą ir susistumdė su teisėjais, o premjeras šeštadienio vakarą pareiškė, kad kompromiso nebus. Kas įvyko, iš kur ši krizė ir kuo ji gali baigtis?

Penktadienio vakaras: nauja vadovybė ir protestai

 Penktadienio vakarą į Konstitucinio Tribunolo rūmus Varšuvoje, lydimi Valstybės apsaugos tarnybos pareigūnų, įėjo šiemet Seimo išrinkti teisėjai. Netrukus Tribunolo svetainėje pasirodė pranešimas: ilgiausią stažą turinti teisėja Anna Korwin-Piotrowska mėnesiui nušalino nuo pareigų Tribunolo pirmininką Bogdaną Święczkowskį ir jo pavaduotoją Bartłomiejų Sochańskį, o vadovavimą laikinai perėmė pati.

Savo sprendimą ji grindė tuo, kad ligšiolinė vadovybė neleido naujai išrinktiems teisėjams pradėti darbo ir taip sužlugdė Tribunolo 2027 metų biudžeto rengimą. Nušalintieji vadovai sprendimo nepripažino ir į rūmus buvo neįleisti. Teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas tą patį vakarą paskelbė prašąs panaikinti B. Święczkowskio imunitetą. Iš viso Tribunolui jis pateikė penkis tokius prašymus – keturis dėl pirmininko ir vieną dėl jo pavaduotojo.

Prie Tribunolo ėmė rinktis šimtai protestuotojų. Tarp jų buvo opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jarosławas Kaczyńskis, buvęs premjeras Mateuszas Morawieckis, buvusi Tribunolo pirmininkė Julia Przyłębska ir „Konfederacijos“ politikai. Įvykius jie pavadino perversmu. Pasak žiniasklaidos, nušalintojo pirmininko šalininkai elektriniu įrankiu perpjovė tvorą, tačiau policija B. Święczkowskio į teritoriją neįleido. J. Kaczyńskis ragino protestus tęsti ir perspėjo, kad Lenkijai gresia virsti policine valstybe.

Naktinis prezidento vizitas

Karolis Navrockis

Tuo metu prezidentas Karolis Nawrockis skrido į Senegalą valstybinio vizito. Sužinojęs apie įvykius, jis liepė lėktuvui grįžti: „Tokią akimirką prezidentas turi būti Lenkijoje.“ Apie 1 valandą nakties prezidentas kartu su Aukščiausiojo Teismo pirmuoju pirmininku Zbigniewu Kapińskiu atvyko į Tribunolą.

Prie durų kilo stumdynės: vaizdo įrašuose matyti, kaip prezidentas prasistumia pro teisėjus. A. Korwin-Piotrowska tvirtina, kad K. Nawrockis ją „taranavo“ ir net neatsakė į pasisveikinimą. Prezidento patarėjai, atvirkščiai, teigia, kad tai teisėjai pažeidė valstybės vadovo neliečiamybę. Viduje prezidentas teisėjams pareiškė, kad jie nėra Tribunolo teisėjai. W. Żurekas prezidento elgesį pavadino gėdingu ir pareiškė tikįsis, kad prokurorai imsis veiksmų.

Apie 5 valandą ryto prezidentas Tribunolą paliko. Jo kanceliarijos vadovas Pawełas Szefernakeris perskaitė pareiškimą: „Šiąnakt buvo pažeista Lenkijos Respublikos konstitucinė tvarka ir jėga perimta konstitucinė valstybės institucija.“ Prezidentas pareikalavo atkurti teisėtą tvarką ir sušaukė skubias konsultacijas su parlamentinėmis partijomis.

Šeštadienis: du vadovai, du potvarkiai

Šeštadienį Tribunolas faktiškai turėjo dvi vadovybes. A. Korwin-Piotrowska nauju potvarkiu panaikino B. Święczkowskio suteiktus įgaliojimus, sustabdė raštinės darbą ir nurodė daugumai darbuotojų neatvykti į darbą, išsaugant jiems atlyginimą. Teisėjams ji rekomendavo kol kas dirbti ne Tribunolo rūmuose, nes aplink juos neramu. Be to, ji sušaukė visuotinį teisėjų susirinkimą antradieniui, lapkričio 3-iajai. Jame turėtų būti tvirtinamas 2027 metų Tribunolo biudžetas ir, galimas daiktas, svarstomas nušalintųjų vadovų imunitetas.

B. Święczkowskis atsakė savo potvarkiu: jos sprendimus paskelbė neturinčiais teisinės galios, o lapkričio 3–6 dienas – apmokamomis darbuotojų poilsio dienomis. Darbuotojams jis nurodė, kad jie neprivalo vykdyti „neteisėtų neįgaliotų asmenų nurodymų“. Taigi viena pusė rengiasi susirinkimui, o kita tą pačią dieną skelbia nedarbo dieną.

Prezidento konsultacijos ir „perkrovimo“ idėja

Į prezidento konsultacijas atvyko PiS, valstiečių partija PSL, „Lenkija 2050“, „Razem“, „Konfederacija“ ir M. Morawieckio parlamentinis klubas „Rozwój Plus“. Valdančioji Piliečių koalicija ir Kairieji („Lewica“) dalyvauti atsisakė.

Dauguma dalyvių – „Lenkija 2050“, „Razem“, „Konfederacija“ ir „Rozwój Plus“ – pritarė Tribunolo „perkrovimui“: visi dabartiniai teisėjai turėtų pasitraukti, o naujus Seimas išrinktų kvalifikuota balsų dauguma, kad nė viena politinė stovykla negalėtų Tribunolo užpildyti savais žmonėmis. „Razem“ lyderis Adrianas Zandbergas siūlo tokį susitarimą įtvirtinti Konstitucijoje. „Konfederacija“ pateikė savo planą: 15 teisėjų renkami trijų penktadalių dauguma, o jei Seimas per 60 dienų teisėjo neišrenka, jis traukiamas burtų keliu iš pakankamą paramą surinkusių kandidatų. „Lenkija 2050“ lyderis Szymonas Hołownia pareiškė, kad dabartinio Tribunolo „išgelbėti nebeįmanoma“, ir paragino prezidentą bei premjerą kuo greičiau susitikti. PiS ir PSL kalbėjo daugiau apie konstitucinės tvarkos atkūrimą ir įtampos mažinimą nei apie konkrečius pertvarkos planus.

Tuskas: „Kompromiso negali būti“

D. Tuskas

Šeštadienį 20 valandą į tautą kreipėsi premjeras Donaldas Tuskas. Jis atmetė kaltinimus perversmu ir pareiškė, kad vyriausybė nesitrauks: „Riksmas, melas ir muštynės negali būti ir nebus teisės šaltinis Lenkijoje.“ Kompromiso galimybę jis atmetė palyginimu: jei vagis išplėšė senutei rankinę, niekas nesiūlo, kad jie pasidalytų turinį per pusę. D. Tuskas taip pat užsiminė apie Rusijos interesus šiame konflikte, tačiau įrodymų, kad kuri nors politinė jėga gauna prorusiškų veikėjų paramą, nepateikė.

Opozicija atsakė griežtai. PiS politikas Michałas Dworczykas kalbą pavadino ciniška ir veidmainiška, „Konfederacijos“ lyderis Sławomiras Mentzenas pranašavo Tusko vyriausybės pabaigą.

Krizė pasiekė ir diplomatiją

Penktadienį atsistatydinimo pareiškimus paskelbė du ambasadoriai: Lenkijos ambasadorius Rumunijoje Pawełas Solochas, buvęs prezidento Andrzejaus Dudos Nacionalinio saugumo biuro vadovas, ir ambasadorius Kinijoje Jakubas Kumochas. P. Solochas teigė negalintis toliau tarnauti dėl „bandymo neteisėtai užvaldyti“ Konstitucinį Tribunolą. J. Kumochas kaip priežastį nurodė „įvykius šalyje“. Užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis J. Kumocho žingsnį pavadino „neprofesionaliu misijos užbaigimu“ ir pareiškė, kad šis nebeatstovauja Lenkijai.

Iš kur ši krizė

Dabartinis susidūrimas nėra netikėtas. Ginčas dėl Tribunolo prasidėjo dar 2015 metais, kai PiS paskyrė teisėjus į vietas, į kurias ankstesnis Seimas jau buvo išrinkęs kitus. PiS valdant 2015–2023 metais Tribunolas, kritikų teigimu, tapo politiškai priklausomas. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir ES Teisingumo Teismas yra konstatavę, kad jis neatitinka nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų.

2023 metų pabaigoje į valdžią grįžusi D. Tusko vyriausybė Tribunolo teisėtumo nepripažino ir jo sprendimų nevykdė, tačiau iki šių metų kovo į laisvas vietas ir naujų teisėjų nesiūlė. 2024 metų gruodį tuometinis prezidentas A. Duda Tribunolo pirmininku paskyrė B. Święczkowskį. Nuo šių metų kovo Seimas išrinko aštuonis naujus teisėjus, tad teoriškai jie Tribunole turi daugumą. Tačiau 2025 metais išrinktas, PiS remiamas prezidentas K. Nawrockis penkių iš jų priesaikos nepriėmė. Jie prisiekė Seime ir priesaikos tekstus išsiuntė į prezidentūrą, tačiau B. Święczkowskis jų prie darbo neprileido. Spalio 30-ąją šie teisėjai nusprendė veikti patys.

Ar tai politinė krizė?

Taip, tačiau su svarbia išlyga. Tai konstitucinė ir politinė krizė, bet ne valdžios perversmas: vyriausybė dirba, prezidentas eina pareigas, kariuomenė niekur nesikiša. Ginčijamasi dėl to, kas teisėtai vadovauja vienai institucijai – tai, kuri sprendžia, ar įstatymai atitinka Konstituciją. Būtent todėl padėtis tokia pavojinga: kai ginčo objektu tampa pats arbitras, neutralaus teisėjo nebelieka.

Lietuvai tai nėra tolimas reikalas. Lenkija – artimiausia Lietuvos sąjungininkė NATO ir ES, su ja sieja Suvalkų koridorius, „Rail Baltica“ ir bendri gynybos planai. Užsitęsęs didžiausios regiono valstybės institucijų paralyžius neišvengiamai atsilieps ir kaimynams.

Kas toliau: keturi scenarijai

Greito sprendimo nematyti, o daug kas paaiškės per artimiausias dienas.

Pirmas – derybos ir Tribunolo „perkrovimas“. Prezidento konsultacijos parodė, kad dauguma partijų pritaria idėjai Tribunolą suformuoti iš naujo. Tačiau be valdančiosios Piliečių koalicijos ir Kairiųjų tam nepakaks balsų, o D. Tuskas kompromisą viešai atmetė.

Antras – užsitęsęs dvivaldystės paralyžius. Lapkričio 3 dienos susirinkimas, kurio dieną kita pusė paskelbė nedarbo diena, gali tapti nauju susidūrimo tašku. Ginčas persikels į bylas dėl imunitetų ir į teismus, kurie patys yra krizės dalis. Tokiu atveju Tribunolas kurį laiką tiesiog neveiks.

Trečias – politinė eskalacija. M. Morawieckio klubas „Rozwój Plus“ siūlo pareikšti konstruktyvų nepasitikėjimą D. Tusko vyriausybe, o naujuoju premjeru siūlo buvusį Seimo pirmininką Mareką Jureką. Tokiam pasiūlymui pateikti reikia ne mažiau kaip 46 Seimo narių parašų, o priimti – daugumos balsų, kurios opozicija šiuo metu neturi. „Konfederacijos“ atstovas Krzysztofas Bosakas siūlo trumpinti Seimo kadenciją ir rengti pirmalaikius rinkimus. Bet kuriuo atveju Tribunolo krizė taps 2027 metų parlamento rinkimų kampanijos ašimi.

Ketvirtas – Briuselio įsikišimas. Europos Komisija ir Venecijos komisija Lenkijos teisinę sistemą stebi jau daugelį metų. Tolesni Briuselio veiksmai priklausys nuo to, ar krizė neperžengs ribų – ar neprasidės smurtas gatvėse ir akivaizdūs teisės pažeidimai.

Kol kas abi pusės kalba taip, tarsi bet koks nusileidimas reikštų pralaimėjimą. Būtent tai ir daro šią krizę tokia pavojinga: joje nebeliko nieko, kas galėtų pasakyti paskutinį žodį.

Padėtis aprašyta pagal spalio 31 dienos vakaro duomenis; įvykiai tebesivysto.