Pasaulis: karas, nafta ir vėl brangstantys pinigai. Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

Pasaulis 2026-ųjų rudenį: karas, nafta ir vėl brangstantys pinigai. Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

Jei šiais metais jums atrodė, kad degalinėje kainos šokinėja kaip karštinės kreivė, o banko laiškai apie palūkanas tapo nerimastingesni, jums nepasirodė. 2026-ieji pasauliui tapo sukrėtimų metais. Karas su Iranu uždarė svarbiausią pasaulio naftos kelią, centriniai bankai po trejų metų pertraukos vėl ėmė kelti palūkanas, o JAV ir Kinija bando išlaikyti trapias prekybos paliaubas. Vis dėlto pasaulio ekonomika laikosi stipriau, nei daugelis bijojo. Pabandykime ramiai sudėlioti, kas vyksta, kodėl tai svarbu ir ko galima tikėtis.

Didžiausias metų sukrėtimas: karas su Iranu ir užsivėręs Hormūzo sąsiauris

Viskas prasidėjo vasario 28-ąją, kai JAV ir Izraelis surengė masinius smūgius Iranui. Teheranas atsakė taip, kaip seniai grasino: uždarė Hormūzo sąsiaurį užsienio laivybai. Pro šį siaurą vandens ruožą įprastai keliauja maždaug penktadalis pasaulio naftos, tad pasekmės buvo juntamos visur, nuo Europos degalinių iki Ilinojaus sunkvežimių parkų.

Po to sekė ilgas ir painus kelias. Balandį buvo paskelbtos trumpos paliaubos, tačiau derybos Islamabade žlugo, ir JAV įvedė Irano uostų blokadą. Birželį šalys pasirašė susitarimo memorandumą, turėjusį užbaigti karą, bet liepą, po išpuolių prieš laivus, paliaubos subyrėjo, ir susirėmimai vėl įsiplieskė. Rugsėjį smūgis nutraukė ir Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekį, kuris leidžia saudų naftai apeiti Hormūzą.

Šią savaitę Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose, pasirodė pirmieji rimtesni vilties ženklai. Aukštas Irano pareigūnas pareiškė, kad sąsiaurį galima atverti per septynias dienas, jei JAV sušvelnins karinį spaudimą ir panaikins uostų blokadą. Tai pirmas kartas, kai Teheranas įvardijo konkretų terminą. Trečiadienį prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV ir Irano atstovai surengė trijų valandų pokalbį, kurį jis pavadino labai produktyviu, ir kad netrukus planuojamas kitas susitikimas. Tuo pat metu jis kalbėjo, kad jo laukia didelis sprendimas: susitarti arba smogti Iranui dar kartą. Rinkos sureagavo iškart. Brent naftos kaina nukrito žemiau 100 dolerių už barelį, o pranešimai, kad Saudo Arabija atnaujina naftotiekio darbą, kainas smukdė dar labiau.

Svarbu suprasti: tai kol kas tik pokalbiai, ne taika. Sąsiauris tebėra uždarytas, JAV blokada galioja, o Jemene tebevyksta kovos, trikdančios ir Raudonosios jūros laivybą.

Pasaulio ekonomika sužeista, bet atsparesnė, nei tikėtasi

Būtent šiandien, rugsėjo 23-iąją, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė naujas prognozes. Jos netikėtai šiek tiek optimistiškesnės. Pasaulio ūkis šiemet turėtų augti 2,9 proc., t. y. 0,1 punkto daugiau, nei prognozuota birželį. Tai vis dėlto akivaizdus sulėtėjimas, palyginti su praėjusių metų 3,4 proc. augimu.

Kodėl pasaulis neįkrito į krizę? EBPO nurodo kelias priežastis: dideles naftos atsargas, papildomą tiekimą iš šalių už Persijos įlankos ribų, vyriausybių paramos priemones ir, ko gero, įdomiausią veiksnį, dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumą. Milžiniški pinigai, liejami į duomenų centrus ir lustus, palaiko gamybą, prekybą ir investicijas. Wall Street tai jaučia: technologijų indeksas „Nasdaq“ šią savaitę pasiekė rekordą, o lustų gamintoja AMD įsiliejo į trilijono dolerių vertės bendrovių klubą.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. G20 šalyse infliacija šiemet turėtų siekti 4,1 proc. Vyriausybių obligacijų pajamingumas kyla, ir skolintis valstybėms brangsta. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas svyruoja apie 5 proc., o Vokietijos ir Prancūzijos skolinimosi kaštai pasiekė kelerių metų aukštumas.

Pinigai vėl brangsta: Fed ir ECB kelia palūkanas

Dar pernai visi kalbėjo apie palūkanų mažinimą. Šiemet kryptis apsivertė. Rugsėjo 16 d. JAV federalinis rezervų bankas (Fed) vienbalsiai padidino bazinę palūkanų normą ketvirčiu punkto, iki 3,75–4 proc. Tai pirmas didinimas nuo 2023 m. liepos. Naujasis Fed pirmininkas Kevinas Warshas aiškiai pasakė, kad infliacija vis dar per aukšta ir kad Fed jos neapleis.

Skaičiai paaiškina, kodėl. Metinė infliacija JAV rugpjūtį laikėsi 3,4 proc., o dyzelinas pabrango iki maždaug 6 dolerių už galoną. Fed pati prognozuoja, kad metų pabaigoje PCE infliacija sieks 3,7 proc. Dauguma Fed narių tikisi dar vieno didinimo iki metų pabaigos. Tuo pat metu JAV darbo rinka nesubyrėjo: rugpjūtį sukurta 162 tūkst. darbo vietų, tris kartus daugiau, nei tikėtasi, o nedarbas laikosi 4,1 proc. lygio.

Europoje vaizdas panašus. Europos centrinis bankas (ECB) rugsėjį palūkanas padidino antrą kartą šiemet, iki 2,5 proc. Euro zonos infliacija rugpjūtį pakilo iki 3,3 proc., aukščiausio lygio nuo 2023 m. rudens, daugiausia dėl energijos. ECB vadovė Christine Lagarde sprendimą pavadino savaime suprantamu ir pripažino, kad infliacija bus ilgalaikiškesnė, nei tikėtasi. Palūkanas šiemet jau kėlė ir Japonijos centrinis bankas, o rinkos laukia, kad pavyzdžiu paseks Anglija ir Kanada.

Paprastai tariant: pinigų pigumo era baigėsi. Paskolos, būsto kreditai, lizingas ir kredito kortelės artimiausiu metu pigesni nebus. Kita vertus, taupantiesiems indėliai vėl duoda šiek tiek daugiau.

JAV ir Kinija: trapios paliaubos ir rytojaus viršūnių susitikimas

Rugsėjo 24 d., ketvirtadienį, Baltuosiuose rūmuose susitiks Donaldas Trumpas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Tai pirmasis Xi vizitas JAV per ilgą laiką, o antras abiejų lyderių susitikimas šiemet (gegužę Trumpas lankėsi Pekine). Lūkesčiai kuklūs. Tikimasi, kad bus pratęstos prekybos paliaubos, gali būti paskelbta apie 30 mlrd. dolerių vertės muitų lengvatas mainais į Kinijos pirkimus, žemės ūkio produkcijos ir lėktuvų sandorius. JAV net atidėjo naujų muitų paskelbimą, kad turėtų svertą derybose.

Abiem lyderiams susitarimo reikia. Trumpui prieš lapkričio rinkimus reikia pergalių, kurias žmonės pajustų kainose. Xi problemos gilesnės: Kinijos mažmeninė prekyba rugpjūtį augo vos 0,4 proc., o investicijos į ilgalaikį turtą per aštuonis mėnesius sumažėjo 7,2 proc. Pekinas jau įpurškė 360 mlrd. juanių į valstybinius bankus ir draudikus, kad kreditas nesustotų.

Svarbi data pasižymėti kalendoriuje: lapkričio 10 d. baigiasi pernai pasiektas susitarimas, pagal kurį Kinija sustabdė retųjų žemių ir kitų strateginių medžiagų eksporto ribojimus. Jei jo nepratęs, smūgis tektų elektronikos, automobilių ir gynybos pramonei visame pasaulyje.

Ukraina: diplomatija pajudėjo, bet proveržio dar nėra

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau ketverius su puse metų. Rugsėjo 22 d. Niujorke susitiko Trumpas ir Volodymyras Zelenskis. Trumpas tvirtino, kad susitarimas bus pasiektas ir kad Putinas pasirengęs susitikti. Zelenskis pasiūlė trišalį lyderių susitikimą ir paragino Trumpą į taikos procesą įtraukti Xi Jinpingą, nes Kinija turi įtakos Maskvai. Svarstyta ir vadinamųjų energetinių paliaubų idėja prieš žiemą.

Prieš pat šį susitikimą, rugsėjo 18 d., Trumpas pasirašė įstatymą, gerokai išplečiantį sankcijas Rusijai: jos taikomos energetikos ir gynybos sektoriams bei vadinamajam šešėliniam tanklaivių laivynui. Įstatymas prezidentui suteikia ir teisę taikyti papildomus muitus šalims, kurios aktyviai prekiauja su Rusija. Tačiau svarbiausi klausimai, teritorijos ir saugumo garantijos Ukrainai, tebėra neišspręsti.

Ką visa tai reiškia Lietuvai

Lietuvos ekonomika šį sukrėtimą kol kas atlaiko gerai. Pasak Lietuvos banko rugsėjo apžvalgos, pirmąjį pusmetį šalies ūkis augo 3,3 proc., o tai vienas geriausių rezultatų Europos Sąjungoje. Nedarbas mažėja, o atlyginimai antrąjį ketvirtį ūgtelėjo net 10,1 proc. Dalį vartojimo paskatino ir iš II pensijų pakopos atsiimti pinigai: iki liepos pabaigos gyventojai jų gavo apie 3,5 mlrd. eurų.

Tačiau kainos kanda. Metinė infliacija rugpjūtį siekė 5,8 proc., o vidutinė šių metų infliacija turėtų būti 5,1 proc. Labiausiai brango degalai, malkos ir šiluma. Ateinanti žiema gali būti brangi: iki rugpjūčio pabaigos ES dujų saugyklos buvo užpildytos tik apie 65 proc., panašiai kaip 2021 m., kai Rusija ribojo tiekimą. Lietuvos bankas įspėja, kad šildymas ir elektros gamyba iš dujų žiemą bus dar brangesni. Guodžia tai, kad sparčiai auganti saulės ir vėjo energetika šį smūgį dalinai sušvelnina.

Dar vienas dalykas, kurį verta žinoti turintiems paskolų Lietuvoje: kadangi dauguma paskolų ten suteiktos su kintamosiomis palūkanomis, ECB sprendimai lietuvių kišenes pasiekia greičiau nei daugelyje kitų euro zonos šalių.

Ką tai reiškia  gyvenantiems JAV

Amerikos lietuviams, labiausiai jaučiami trys dalykai. Pirma, degalai: dyzelinas apie 6 dolerius už galoną smarkiai spaudžia visą logistikos grandinę, o tai anksčiau ar vėliau atsiliepia parduotuvių lentynoms. Antra, palūkanos: kas planuoja pirkti būstą ar automobilį, turėtų skaičiuoti, kad pigesnio kredito šiemet greičiausiai nesulauks. Trečia, lapkričio 3 d. vidurio kadencijos rinkimai: pragyvenimo kaina tapo pagrindine jų tema, tad iki rinkimų galima tikėtis daug politinių pareiškimų apie kainas, muitus ir energetiką.

Prognozės: trys galimi scenarijai

Niekas negali tiksliai pasakyti, kaip klostysis įvykiai, tačiau pagal dabartinę padėtį galima išskirti tris kelius. Tai redakcijos vertinimas, remiantis ekspertų ir institucijų prognozėmis.

Optimistinis: diplomatinis proveržis. Jei Niujorke prasidėję JAV ir Irano pokalbiai virstų susitarimu ir Hormūzo sąsiauris būtų atvertas, naftos kainos galėtų greitai kristi. Tuomet infliacija 2027 m. pradėtų trauktis, o centriniai bankai sustotų po dar vieno ar net be papildomo didinimo. Būtent tokiu scenarijumi (energijos kainų mažėjimu 2027 m.) remiasi ir EBPO prognozė.

Tikėtiniausias: užsitęsęs sąstingis. Pokalbiai vyksta, bet sąsiauris lieka uždarytas arba atveriamas tik iš dalies. Nafta laikosi apie 90–100 dolerių, Fed dar kartą pakelia palūkanas, ECB daro pauzę, o Europa išgyvena brangią žiemą. Augimas lėtas, bet recesijos išvengiama, ypač jei DI investicijos ir toliau veiks kaip ekonomikos variklis.

Pesimistinis: eskalacija. Jei derybos žlugtų ir karas vėl įsiplieskų visu pajėgumu, nafta galėtų viršyti pavasario aukštumas (WTI balandį buvo pakilusi iki 113 dolerių). Tuomet grėstų stagfliacija, t. y. aukšta infliacija ir stabtelėjęs augimas vienu metu. EBPO įvardija ir kitas rizikas: toliau kylantį valstybių skolinimosi kaštą, labai stiprų El Niño reiškinį, kuris gali sugadinti derlių ir pabranginti maistą, bei galimybę, kad DI investicijos neatneš lauktos grąžos ir finansų rinkose įvyks staigus kainų perkainavimas.

Svarbiausios artimiausios datos

• Rugsėjo 24 d. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas Vašingtone.
• Spalio 2 d. JAV rugsėjo mėnesio darbo rinkos ataskaita.
• Lapkričio 3 d. JAV vidurio kadencijos rinkimai.
• Lapkričio 10 d. baigiasi JAV ir Kinijos susitarimas dėl retųjų žemių eksporto.
• Iki metų pabaigos laukiamas dar vienas Fed palūkanų didinimas, o ECB sprendimai priklausys nuo energijos kainų.

Vietoj išvados

2026-ieji primena, koks trapus yra mūsų susietas pasaulis: vienas siauras sąsiauris Persijos įlankoje gali pakelti šildymo sąskaitą Lietuvoje ir dyzelino kainą Čikagoje. Vis dėlto pasaulio ekonomika parodė daugiau atsparumo, nei daugelis tikėjosi. Artimiausi keli mėnesiai, ypač tai, kas vyks Niujorke ir Vašingtone, parodys, ar metų pabaigą pasitiksime su lengvesniu atodūsiu, ar su dar vienu kainų šuoliu. Kol kas geriausias patarimas paprastas: planuoti atsargiai, neskubėti su didelėmis paskolomis ir sekti naujienas. Mes jas sekame kartu su jumis.